Mokėjimo mokytis žingsniai

    Mokėjimo mokytis kompetencija suprantama kaip poreikis mokytis ir atkaklus užsibrėžto tikslo siekimas, atsakomybė už savo mokymąsi; gebėjimai planuoti ir apmąstyti mokymosi procesą ir rezultatus, išsikelti pamatuotus tolesnius uždavinius, pasirinkti mokymosi būdus; savo stiprybių ir trūkumų žinojimas, domėjimasis mokymosi pasirinkimo galimybėmis (Bendrosios programos, 2008).

   

      JEI NORITE MOKYTIS,  PRIVALOTE

      Žvaliai sėsti prie mokymosi.
      Susidaryti planą, kaip jūs norite paskirstyti savo laiką.
      Mokytis reguliariai.
      Nagrinėti medžiagą mažomis dalimis, o ne visą iš karto.
      Pasirinkti darbui ramią, gerai apšviestą vietą.
      Kai kuriuos skyrius susikaupus perskaityti po kelis kartus ir tik tada pradėti rimtesnį mokymąsi.
     Turi būti patenkinti pirminiai poreikiai (alkis, troškulys, šiluma).
     Turit būti giriamas ir pripažintas. Pagyrimas stiprina motyvaciją.

 

     JEI NORITE IŠMOKTI,  BŪTINA:

  • tikėti sėkme, kuri yra varomoji jėga (tai atlygis už įdėtą darbą);
  • turėti mokymosi motyvus (mokymosi motyvų yra labai daug ir priklauso nuo kiekvieno iš  mūsų, kokius keliame sau mokymosi reikalavimus);
  • mokomąją medžiagą reikia planingai kartoti kas tam tikrą laiką;
  • išmokstama lengviau ir greičiau, kai nauja mokomoji medžiaga siejama su jau žinoma, išmokta medžiaga. Todėl pedagogika ir reikalauja mokytis sąmoningai, suprasti, ką mokaisi;
  • turtinti žodyną - kuo turtingesnis žmogaus žodynas, tuo didesnis ir jo sugebėjimas įsiminti;
  •  mažinti mokymosi porcijos, tuo mažiau jos įgris ir tuo mažesnė bus pagunda sprukti šalin;
  • mokomosios medžiagos kiekį ir mokymosi trukmę  didinti  laipsniškai.

 

        MOKYMOSI ŽINGSNIAI

        Mokantis visada reikia stengtis išmoktąjį dalyką įsivaizduoti ir abstrakčiu pavidalu be jokių išorinių dirgiklių. Taigi atitrūkite nuo rašytinio pagrindo ir kelias akimirkas nukreipkite vidinį žvilgsnį į vaizdinių pasaulį. Vaizdiniai atmintyje išlieka geriau negu tie patys dalykai rašytiniu pavidalu.
      Kai medžiaga kartojama, reikia stengtis tą daryti kitoje aplinkoje, kitaip nusiteikus ir kitu laiku. Taip pakeičiame dirgiklių situaciją, atskiriame nepageidaujamus ir užmaršumą skatinančius dirgiklius.
       Suplanavus savo dienos darbus ir numačius jų atlikimo laiką, darbų galima atlikti kur kas daugiau (net iki 70% suplanuotų darbų labai lengvai įveikiami, jei dirbate pagal dienos veiklos planą).
     Jei norite įsiminti vizualius įspūdžius ir vaizdus, reikia juos nieko nelaukiant paversti žodžiais. Ir kas pakankamai išlavins tokį sugebėjimą, tas smarkiai pagerins savo atmintį.
     Dažnas nedidelio informacijos kiekio kartojimas mažina užmaršumą. Be pakartojimų žmogaus atminties nuostoliai milžiniški.

       Kiekvieną naują informaciją, kurią norime įsiminti, reikia ne tik mintyse kuo greičiau paversti žodžiais, bet ir tuos žodžius tuoj pat daug kartų pakartoti.
        Yra trys informacijos kaupimo formos – momentinė atmintis, trumpalaikė ir ilgalaikė atmintis.

        MOMENTINĖ ATMINTIS – dar „matome“ tai, kas jau išnyko. Šios atminties išlaikymo trukmė daugumai žmonių ne ilgesnė nei viena sekundė.

       TRUMPALAIKĖJE ATMINTYJE  medžiaga išsilaiko tol, kol kažkas nesutrukdo. Trumpalaikė atmintis yra žodinė atmintis. Jos veikimas remiasi joje sukauptų žodžių begarsiu nepaliaujamu kartojimu. Trumpalaikės atminties talpumas labai ribotas.

Kas pateko į ILGALAIKĘ ATMINTĮ, tas išliks ilgai. Šioje atmintyje kaupiami ne tiek vaizdai ar žodžiai, kiek sąvokos, reikšmės, prasmės.

 

 

Literatūros šaltiniai:

Leitner Sebastian. Išmokime mokytis. V., 2014

Šulčius A. Mokomės mokytis. K., 2004

Jensen E.Tobulas mokymas. V., 2011

Buehl D.Interaktyviojo mokymosi strategijos. V., 2004