Universiteto e mokymosi strategija.

Kelintą kartą pasaulyje plintant atviriems nemokamiems e. Tikslinės grupės yra universitetai, dėstytojai ir įvairios švietimo institucijos; švietimas vartotojams angl. Jose nurodoma, kad kontakto su studentais valandos, studentų konsultavimas taip pat ir nuotoliniu būdu įskaitomas į darbo laiką. Dėl šios priežasties atsiranda naujų elektroninių universitetų modelių.

Sąvoka[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Dėl vieningo, bendrai priimto apibrėžimo nesutariama [1] : universitetas kaip akademinė struktūra įstaigaorganizacija, neribojama geografine teritorija, kurioje, panaudojant naujausias ryšio technologijas, besimokantys, potencialūs ir buvę studentai, dėstytojai, tyrinėtojai, universiteto administracija ir darbuotojai yra apjungiami į lanksčią, universiteto e mokymosi strategija besikeičiančią tinklinę organizaciją [2] ; aukštojo mokslo paslaugą internetu teikiantis subjektas [3] ; elektroninė mokymo, mokymosi ir tyrimų erdvė, sukuriama kelių susiliejusių naujųjų technologijų konvergencijos [4] ; tradicinis universitetas aukštoji mokyklakurioje studijos galimos alternatyviais būdais t.

Pirmiausia tai socialinis tinklas, atitinkantis mokymosi visą gyvenimą idėją ir naujojo laikmečio lūkesčius [5] [6]. Taigi, virtualus universitetas - priklausomai nuo konkrečios aukštojo mokslo įstaigos, taikančios įvairius virtualaus, nuotolinio mokymo metodus, derinančios įvairius virtualumo lygius. Dažnai sąvokos virtualus universitetas, virtualus universiteto miestelis ir virtualūs dvejetainis variantas definisi yra painiojamos ir šiomis sąvokomis bandoma apibrėžti tuos pačius dalykus, pasirinkimo sandorių prievolė iš esmės tai yra visai skirtingi dalykai [7].

Galima išskirti bendrąsias virtualaus universiteto savybes universiteto e mokymosi strategija : modernių informacinės ir ryšio technologijų toliau — IRT panaudojimas daro didelį poveikį virtualaus universiteto koncepcijai; virtualus universitetas nėra tradicinė institucija. Ji gali neturėti realaus studentų miestelio, administracinių patalpų ir bibliotekos, tačiau elektroninio tinklo pagalba ji gali lanksčiau ir demokratiškiau atlikti tas pačias tradicinio universiteto funkcijas; virtualaus universiteto iškilimas pagrįstas būtinų poreikių įsigyti žinias ir įgūdžius; kooperacija, bendradarbiavimas ir komunikacija yra reikšmingiausi virtualaus universiteto elementai; virtualaus universiteto misija — suteikti mokymo si galimybes tiems, kurie dėl tam tikrų priežasčių negali lankyti tradicinių mokymosi įstaigų; virtualaus universiteto organizacinei struktūrai gali būti naudojami skirtingi modeliai.

Prielaidos[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Šią straipsnio dalį reikėtų išplėsti. Vienas iš technologinės pažangos globalizacijos rezultatų yra globalios aukštojo mokslo rinkos sukūrimas.

DĖMESIO VERTA NAUJA MODERNI

Naudojant studijas per internetą ir kuriantis virtualiems universitetams, švietimas ir kvalifikacija tampa vis labiau prieinamesni globalinei auditorijai. Dabar kvalifikacinius patvirtinimus, baigimo pažymėjimus ir diplomus galima įgyti už realių auditorijų ir tradicinių mokymo įstaigų pasaulio ribų. Į globalinę švietimo rinką sparčiai skverbiasi įvairiausios konkuruojančios institucijos bei bendrovės, kai kurios iš jų - komercinės. Virtualaus universiteto veiklai būtinos prielaidos: pakankamai pralaidūs kompiuterių tinklai, sukurta e.

universiteto e mokymosi strategija parinkčių strategijos laukelis

Bendrieji modeliai[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] IRT plėtra bei vis naujų technologijų atsiradimas daro didelį poveikį virtualaus universiteto koncepcijai. Dėl šios priežasties atsiranda naujų elektroninių universitetų modelių. Švietimo rinkos tyrėjai virtualius universitetus siūlo klasifikuoti pagal institucinę integraciją [9]organizacinę struktūrą [10] universiteto e mokymosi strategija, valdymo struktūrą [11]ekonominį pagrindą [1] [12] bei inovacinių technologijų panaudojimo lygį universiteto e mokymosi strategija.

Europos Komisijos klasifikacija[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Europos Komisijos užsakymu buvo atlikta analizė, kuria remiantis buvo išskirti keturi atskiri virtualių universitetų organizavimo modeliai [14] : Nacionaliniu lygmeniu koordinuojami virtualūs universitetai — tai nacionalinė iniciatyva, skirta koordinuoti universitetų sukurtų e. Konsorciumo pagrindu sukurtas nacionalinis virtualus universitetas — tai taip tarp universitetų sudaryta partnerystė, siekiant bendradarbiauti ir teikti bendrus e.

I tipo institucionalizuotas virtualus universitetas — tai mišrus modelis, kai universitetas nepriklausomai teikia virtualaus mokymo si paslaugas, tačiau nepaisant to, gali siūlyti ir e.

II tipo institucionalizuotas virtualus universitetas — tai visiškai virtualus modelis, kai atskirai nuo tradicinio mokymo si universitetas teikia virtualaus mokymo si paslaugas, kurios kartais teikiamos tik visiškai virtualiame universitete.

Universiteto e mokymosi strategija,

Hurst klasifikacija[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] F. Hurst išskyrė 6 galimus valdymo modelius [12] : Atvirasis universitetas angl. The Open University — tai viena iš galimų valdymo strategijų, siekiant pritraukti daugiau besimokančiųjų ir konkuruoti su tradicinių mokymosi.

universiteto e mokymosi strategija išskaičiuojamasis mokestis už mūsų akcijų opcionus

Šiuo atveju kuriami iš pagrindų visi reikiami e. Taip pat šį strategija numato naujos institucijos, kuri teks aukštojo mokslo paslaugas tik pasinaudojant IRT galimybėmis, kūrimą. Kiti autoriai [1] [7] [13] šį modelį vadina Naujos institucijos modeliu. Valdytojo tipo universitetas angl.

universiteto e mokymosi strategija opcionų prekybos streiko kainos

Governor's University — tai tarpininko tipo organizacija, kuri teikia aukštojo mokslo paslaugas elektroninėje erdvėje pasinaudodama kitų švietimo įstaigų ir organizacijų sukurtomis programomis. Virtualios bendruomenės universitetas angl. Virtual Community College and University — strategija, reiškianti ne atskiro virtualaus universiteto kūrimą, bet jau veikiančių universitetų potencialo vienijimą.

  • Sąvoka[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Dėl vieningo, bendrai priimto apibrėžimo nesutariama [1] : universitetas kaip akademinė struktūra įstaigaorganizacija, neribojama geografine teritorija, kurioje, panaudojant naujausias ryšio technologijas, besimokantys, potencialūs ir buvę studentai, dėstytojai, tyrinėtojai, universiteto administracija ir darbuotojai yra apjungiami į lanksčią, nuolat besikeičiančią tinklinę organizaciją [2] ; aukštojo mokslo paslaugą internetu teikiantis subjektas [3] ; elektroninė mokymo, mokymosi ir tyrimų erdvė, sukuriama kelių susiliejusių naujųjų technologijų konvergencijos [4] ; tradicinis universitetas aukštoji mokyklakurioje studijos galimos alternatyviais būdais t.
  • Saugių pasirinkimo sandorių strategijos
  • 4 val prekybos sistema

Kiti autoriai [1] [7] [13] šį modelį vadina Universiteto tinklo modeliu. Institucijų konkurencijos ir vartotojų gynimo modelis angl.

Institutional Competition and Consumer Advocacy — rinkos strategija, pagal kurią švietimo rinkos dalyviai pateikia savo studijų programas programos gali dubliuotiskurias vėliau renkasi besimokantieji. Šis modelis suteikia dideles pasirinkimo galimybes bei galimybę universitetams, atsižvelgus į esamą studijų programų rinką, keisti savo studijų programas.

Koordinuoto bendradarbiavimo modelis angl. Coordinated Collaboration — modelis, pagal kurį, rinkos dalyviai gali teikti bendras programas arba atvirkščiai, viena įstaiga gali teikti keletą panašų studijų programų atsižvelgiant į kitas rinkos dalyves. Esamos struktūros modelis angl. Current Structure — institucija sukuria virtualų savo padalinį elektroninėje erdvėje bei strategiškai persiorientuoja besikeičiančioje švietimo rinkoje. Farrell savo darbuose pateikia kitokią klasifikaciją [9] : tradicinė institucija, teikianti ir virtualaus ir tradicinio universiteto paslaugas; institucija, teikiančia aukštojo mokslo paslaugas virtualioje erdvėje; tarpininko tipo universiteto e mokymosi strategija, kuri teikia tradicinių mokslų institucijų programas pasinaudodama IRT; informacijos ir sąlygų teikėjo tipas, kurio pagrindinis tikslas — suteikti besimokantiems galimybės ir sąlygas studijuoti virtualioje erdvėje, bei patenkinti institucinius organizacijų poreikius.

  1. Apie — LieDM asociacija Universiteto e mokymosi strategija, Programai realizuoti sudarytos puikios sąlygos - moderniausiomis informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis aprūpintos Nuotolinių studijų centro auditorijos, realaus vaizdo konferencijų mini centras, nuotolinio mokymosi klasė su vaizdo konferencijos prieiga, e.
  2. Bitcoin atsargos truko metus
  3. И еще ему стало понятно, почему все остальные жители поселка не обращали на него никакого внимания, -- Вы знали, что я иду к .
  4. Элвин задумчиво смотрел на экран.
  5. Diversifikuota portfelio strategija

Seufert klasifikacija[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Sabine Seufert, analizuodama e. Jis apima technologinius aspektus, pokyčius visuomenėje bei naująją mokymosi paradigmą. Pasak autorės, e.

Penki mitai apie e. mokymąsi ir jo perspektyvos

Kažkada buvusi aiški korporacinio mokymo si ir aukštojo mokslo atskirtis vis labiau nyksta, didelės įtakos tam turi nuotolinis mokymasis. Šis suartėjimas lėmė vienodą koledžų, korporacijų universitetų ir privataus sektoriaus švietimo įstaigų konkurencinę rinką [7].

  • Penki mitai apie e.
  • Apie – LieDM asociacija
  • Paprastas prekybos galimybėmis būdas
  • Penki mitai apie e. mokymąsi ir jo perspektyvos | VU naujienos
  • Bitcoin app android mining
  • Virtualusis universitetas – Vikipedija

E2B - Education to Business — įmonėms teikiamos mokymosi paslaugos. Tikslinės grupės yra kompanijos ir jų ugdymo institucijos; švietimas švietimui angl. E2E - Education to Education — universitetams teikiamos e.

Tikslinės grupės yra universitetai, dėstytojai ir įvairios švietimo institucijos; švietimas vartotojams angl.

E2C - Education to Consumers — privatiems asmenims teikiamos e. Tikslinės grupės yra studentai ir kiti privatūs vartotojai.

Sabine Seufert verslo modelį nusako kaip produktų, paslaugų ir informacijos srautų sistema, apibrėžiant visus dalyvius ir jų vaidmenis, identifikuojant ir nustatant įvairių suinteresuotų šalių potencialią naudą bei pajamų šaltinius.

Programai realizuoti sudarytos puikios sąlygos - moderniausiomis informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis aprūpintos Nuotolinių studijų centro auditorijos, realaus vaizdo konferencijų mini centras, nuotolinio mokymosi klasė su vaizdo konferencijos prieiga, e. Šalia Edukologijos fakul-teto ir Nuotolinių studijų centro įsikūrusi moder-niausia šiuo metu šalyje akademinė biblioteka, tu-rinti ir specialių, pritaikytų neįgaliesiems darbo vie-tų, galimybę naudotis e.

Autorė e. Virtualus universitetas visiškai pakeičia tradicinį universitetą, visos pagrindinės veiklos yra vykdomos virtualioje aplinkoje. Kombinuotas virtualus universitetas. Tradicinis virtualus universitetas, kuris, be tradicinio mokymo paslaugų, teikia ir virtualius kursus arba taiko virtualių kursų komponentus įprastose mokymo programose.

Šis modelis labai panašus į Egzistuojančių institucijų evoliucijos Esančių institucijų evoliucija modelį. Virtualaus universiteto tinklas. Kooperacinis modelis, kai keli tradiciniai universitetai steigia papildomą virtualų universitetą. Kooperacinis modelis, kai virtualūs universitetai bendradarbiauja su verslo sektoriaus partneriais. Lietuvos tyrėjų klasifikacija[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Lietuvos tyrėjai D.

Rutkauskienė ir kt.

Atviroji prieiga – šiuolaikinė kryptis moksle

Kitas tyrinėtojas iš Lietuvos — prof. Atvirasis universitetas turi savo dėstytojus, studentus, pats išduoda diplomus, kuria naujas mokymosi metodikas. Autorius išskiria teigiamas ir neigiamas puses: teigiama pusė — yra kompetencijos centras, greitai gaunami rezultatai metaitrūkumas — tradiciniai universitetai nukenčia, nepajėgia konkuruoti, į juos sunkiai skina kelią nauja mąstysena ir naujos mokymosi technologijos Decentralizuotas modelis — charakteringas šalims, kuriose tradiciniai universitetai buvo aktyvūs, patys sprendė valstybei iškilusias problemas ir nebuvo reikalo kurti atviruosius universitetus, pvz.

Virtualusis universitetas

Didelį vaidmenį vaidina techninis — metodinis centras, kuris padeda ir palaiko veiklą virtualioje terpėje. Autorius išskiria teigiamas ir neigiamas puses: teigiama pusė — leidžia tolygiai kelti visų universitetų lygį, trūkumas — būtina arba valstybės iniciatyva, arba aktyvus jos dalyvavimas.

Virtualūs universitetai gerina galimybes naudotis švietimo paslaugomis, tad yra itin reikalingi didelių teritorijos atžvilgiu šalių ir sunkiai prieinamų regionų žmonėms [7]. Tačiau šių universitetų veikla nesiriboja konkrečia šalimi — jau formuojasi pasaulinė e.

Klaipėdos universitetas

Malaizijos Tuno Abdulo Razako universitetas angl. Campus numérique francophone, CNF — tarptautinis Prancūzakalbių šalių universitetų agentūros pranc. Agence universitaire de la francophoniekuriuos tinklas apima virš aukštojo mokslo institucijų, projektas. Projekto tikslas — virtualaus universiteto pagrindu apjungti prancūzakalbių šalių universitetus į vieną bendrą tinklą.